- stypynės
- stypỹnės sf. pl. (2) DŽ, stỹpynės (1) Šv, KlvrŽ, Pln, End, Šts aukštos medinės lazdos (kojos), su kuriomis pramogaujant vaikščiojama, kojokai: Ant stỹpynių piemens vaikščio[ja] J. Vaikai eita su stỹpynėms Prk. Pasidirbo stỹpynes ir vaikščio[ja], kol kojas išsisukinės Ms. Vaikai pasidirbo stỹpynes ir brenda par vandenį Sg. Ant stypynių per užtvinusį upelį Miegė perbridęs LC1887,7. | prk.: Su tokioms stỹpynėms (kojoms) tu gali eiti ir eiti – niekas tavęs neprigins Slnt. ^ Pasiuvo aukštoms kulnimis batus, vaikščioju kaip su stỹpynėms Brs. Ot vyras aukštas, eina kaip ant stỹpynių! Všv. Ir vaikščio[ja] kaip smertis su stỹpynėms Jdr. Pastipęs ir kibimas sniegų, kad atejau kaip ant stỹpynių Brs. Ana eita kaip su stỹpynėms Krtn.
Dictionary of the Lithuanian Language.